Po Rusijos puolimo Ukrainoje santykiai tarp Rusijos ir Graikijos, kurios tradiciškai buvo draugiškai nusiteikusios į ją, žlugo, tačiau rusofiliškos nuostatos vis dar egzistuoja tarp graikų kraštutinių dešiniųjų ir kairiųjų, sakė Graikijos ekspertas prof. Panagiota Manoli.
Nuo Šaltojo karo pabaigos Atėnai bandė balansuoti tarp Europos Sąjungos ir NATO bei „ypatingos partnerystės“ su Rusija. Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. Graikija suderino savo atsaką su savo ES ir Aljanso sąjungininkais. Graikijos ir Rusijos santykiai, įskaitant prekybą, žlugo, o Rusija Graikiją priskyrė prie vadinamųjų nedraugiškų šalių – prisiminė Manoli iš Peloponeso universiteto ir ELIAMEP ekspertas.
Tačiau 2022-ieji tapo prorusiškų nuostatų lūžio tašku tradiciškai Rusijai draugiškoje Graikijoje“, – įvertino ji.
Manoli atkreipė dėmesį, kad įtampa abiejų šalių diplomatiniuose santykiuose išaugo anksčiau 2018 metais, kai Graikija išsiuntė du Rusijos diplomatus, apkaltinusi juos veikla prieš nacionalinį saugumą.
Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad dauguma graikų smerkia Rusijos invaziją į Ukrainą ir palaiko pagalbą Kijevui, tačiau kai kuriais klausimais graikai skiriasi nuo kitų ES šalių visuomenių.
Netrukus po invazijos „Politico“ apklausa parodė, kad 60% graikų Rusijos agresiją laikė nepriimtina. Graikai taip pat yra tarp mažiausiai sankcijas Rusijai pritariančių visuomenių: 2022 m. gegužės mėn. Eurobarometro apklausoje šiems apribojimams pritarė tik 53 proc. graikų (ES vidurkis – 80 proc.). Praėjus dvejiems metams po karo, paramos sankcijoms Graikijoje procentas sumažėjo iki 38 % (palyginti su 58 % ES).
Ekspertas taip pat pažymėjo, kad Graikijos visuomenė beveik tiek pat įtariai kreipiasi į Rusiją ir JAV, o tuo pačiu, prasidėjus karui Ukrainoje, tarp graikų sustiprėjo proeuropietiškos nuotaikos.
Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad rusofilinės nuostatos šalyje vis dar gaji. Manoli teigimu, net ir po Krymo aneksijos Graikija buvo „rusofiliškiausia šalis Europoje“.
Kaip ji paaiškino, rusofilų požiūrį daugiausia galima pastebėti tarp kraštutinių dešiniųjų šalininkų, kurie remiasi bendru abiejų šalių ortodoksų tikėjimu ir kultūriniais ryšiais. Kairiųjų tarpe prorusiškos nuotaikos kyla dėl nostalgijos Sovietų Sąjungai.
Tačiau Graikijos kraštutiniai dešinieji visų pirma pabrėžia ekonominę naudą Graikijos ekonomikai iš glaudesnio bendradarbiavimo su Rusija. „Ekonominiai argumentai rezonuoja su visuomene, kuri patyrė 10 metų sunkią finansų krizę“, – pabrėžė Manoli.
Atėnai remia Kijevą diplomatiškai, humaniškai ir kariškai; šalys pasirašė saugumo bendradarbiavimo sutartį.
Tačiau Manoli atkreipė dėmesį, kad Graikijos visuomenė vis mažiau nori teikti karinę pagalbą Ukrainai. 2024 m. kovo mėn. Eurobarometro apklausos rodo, kad 61 proc. ES piliečių palaiko nuolatinę ir stipresnę paramą Kijevui, o Graikijoje – 46 proc. Tai ketvirtas mažiausias rezultatas.
Ekspertas taip pat pabrėžė, kad Rusija nesėkmingai bando instrumentalizuoti bažnyčią Graikijoje. Maskva daugiausia dėmesio skiria šiaurinei Graikijai ir Atono kalno vienuolynams, bandydama plėsti savo įtaką ten finansuodama kai kuriuos vienuolynus. Kaip ji pridūrė, Graikijos Bažnyčios ir Rusijos bažnyčios santykiuose jau seniai tvyro įtampa.
PAP taip pat paklausė eksperto apie graikų mažumos likimą Ukrainoje. Prieš prasidedant invazijai, graikų kilmės žmonių skaičius Mariupolio regione buvo 100 000. Dabartinėmis sąlygomis neįmanoma įvertinti, kokia šios grupės dalis yra Rusijos okupuotoje ar už Ukrainos sienų.
Iki 2023 m. pabaigos Graikija priėmė daugiau nei 23 000 ukrainiečių pabėgėlių, tačiau į šį skaičių neįeina tik Ukrainos graikai. Remdamasi Mariupolio graikų bendruomenės interesais, vyriausybė Atėnuose nori įkurti tarptautinį tribunolą, kuris nagrinėtų agresiją prieš Ukrainą. (2024 12 28)
