Lietuvos gyventojų, pritariančių apvalinimui atsiskaitant grynaisiais pinigais, per metus padaugėjo daugiau kaip dešimtadaliu – apvalinimą palankiai vertina beveik keturi gyventojai iš penkių, rodo gruodžio pabaigoje paskelbta naujausia „Eurobarometro“ apklausa.
Pernai rugsėjo mėn. 78 proc. šalies gyventojų teigė pritariantys apvalinimui – 9 proc. punktais daugiau nei prieš metus. Apvalinimui nepritarė penktadalis gyventojų (9 proc. p. mažiau), dar 2 proc. apklaustųjų šiuo klausimu neturėjo nuomonės.
„Džiugu, kad Lietuvos žmonės mato apvalinimo naudą – tai patvirtina auganti gyventojų, teigiamai vertinančių šią tvarką, dalis. Pagal visuomenės palaikymą apvalinimui euro zonoje esame tarp lyderių ir nusileidžiame tik toms valstybėms, kuriose apvalinimas taikomas jau gerokai ilgiau nei Lietuvoje“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Pagal apvalinimui pritariančių gyventojų dalį Lietuva kartu su Estija ir Nyderlandais euro zonoje dalijasi trečią vietą. Geresni rezultatai fiksuoti tik Italijoje ir Slovakijoje, kur apvalinimui pritaria atitinkamai 85 ir 84 proc. gyventojų.
Visoje euro zonoje apvalinimui vidutiniškai pritaria 61 proc. gyventojų – jų dalis per metus nepakito.
Lietuvoje nuo 2025 m. gegužės 1 d. grynaisiais pinigais mokama suma apvalinama iki artimiausių 0, 5 arba 10 euro centų. Lietuvos banko iniciatyvą dėl apvalinimo paskatino priežastys, susijusios su netvariu ir neefektyviu 1 ir 2 euro centų monetų naudojimu.
Dauguma smulkiųjų monetų mokėjimams būdavo panaudojamos tik vieną kartą – gavus grąžą šių nominalų monetomis, didžioji dalis jų būdavo pametama ar nuguldavo gyventojų taupyklėse. Gyventojai kasmet pamesdavo apie trečdalį milijono eurų vertės smulkiųjų monetų. Be to, nuolatinei jų gamybai ar įsigijimui iš kitų valstybių, transportavimui ir tvarkymui reikia išteklių, tai prisideda prie taršos ir atliekų susidarymo.
Smulkiosiomis 1 ir 2 euro centų monetomis ir toliau galima atsiskaityti už prekes ar paslaugas – prekybininkai privalo šias monetas priimti ir gali jomis atiduoti grąžą.
Gyventojai smulkiąsias monetas taip pat gali išsikeisti Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune. Verslo atstovai šias monetas gali perduoti inkasavimui, įmokėti į sąskaitas šalies kredito įstaigose arba taip pat iškeisti Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune.
Atsiskaitant negrynaisiais pinigais, galutinė pirkinių krepšelio suma neapvalinama. Tokiu atveju mokama tiksli suma – tokia, kokia nurodyta kvite.
Lietuvoje iki apvalinimo apyvartoje buvo 336 mln. vienetų 1 ir 2 euro centų monetų. Nuo apvalinimo pradžios į Lietuvos banką jau grįžo per 34 mln. vienetų šių monetų. Dalimi šių monetų lapkričio pabaigoje apsikeista su Latvijos banku.
Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimas taip pat taikomas šiose euro zonos valstybėse: Airijoje, Belgijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Slovakijoje ir Estijoje.
„Eurobarometro“ apklausa atlikta 2025 m. rugsėjo mėn., jos metu apklausta 1 tūkst. Lietuvos gyventojų, o visoje Europos Sąjungoje – 18,6 tūkst.
