Europos Vadovų Taryboje blokuojanti ES šalių mažuma ir toliau atsisako leisti nuskaityti pranešimus, net jei dėl to vėluojama nustatyti vaikų išnaudojimo medžiagą. Kodėl jie prieštarauja ir kas jie tokie? Ar galima išeiti iš aklavietės?
Tikimasi, kad per ketvirtadienio Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdį ES ministrams vėl nepavyks pasiekti ilgai lauktos bendros pozicijos dėl vaikų seksualinės prievartos materialinio reglamento, todėl derybos su Parlamentu ir Komisija dar labiau atidėtos.
Scenarijus dabar žinomas: atrodo, kad susitarimas su maža dauguma yra pasiekiamas, suplanuotas balsavimas, o tada paskutinę minutę viskas žlunga.
Iš pradžių pasiūlytas 2022 m., derybos dėl reglamento projekto pasižymėjo nesutarimais tarp valstybių narių ir Europos Parlamento, ypač dėl to, kiek sprendimas gali pakenkti galutiniam šifravimui – technologijai, kai tik siuntėjas ir gavėjas gali skaityti žinutes.
Vis dar nerimaujama, kad pasiūlymas gali pažeisti pilietines laisves ir sudaryti sąlygas masiniam sekimui.
Naujausioje pirmininkaujančios Vengrijos pasiūlymo versijoje dirbtinio intelekto naudojimas naujiems vaizdams ir vaizdo įrašams aptikti neįtrauktas, kol nebus sukurtos naujos, saugesnės technologijos. Tačiau šio kompromiso vis dar nepakanka vieningam sutarimui pasiekti.
Kokia galios dinamika?
Kad pasiūlymas būtų patvirtintas, jį turi palaikyti ne mažiau kaip 15 iš 27 valstybių narių, atstovaujančių ne mažiau kaip 65 proc. ES gyventojų.
Pasak šaltinių, nors 19 šalių, atrodo, pasisako už, jos sudaro tik 45–63 % gyventojų (Portugalijos ir Italijos pozicijos nėra visiškai aiškios).
Tuo tarpu Čekijos padėtis nestabili. Kalumas Voge'as, vyriausybės reikalų ir interneto visuomenės gynimo direktorius, „Euronews“ sakė, kad vyriausybės pasikeitimas, į kurį nebėra Piratų partijos narys Ivanas Bartošas, kuris priešinosi CSAM ir ėjo skaitmeninimo ministro pareigas iki rugsėjo 30 d. Čekijos pozicija nenuspėjama.
„Čekijos pozicija neaiški, nes iki šiol šalis buvo labai susiskaldžiusi“, – aiškino Prahoje įsikūręs Voge'as. „Čekijos Respublika yra ta šalis, kurią turime tikrai stebėti“.
Kelios šalys, kurios buvo dviprasmiškos, paaiškino savo pozicijas. Pavyzdžiui, Suomija praėjusią savaitę išreiškė paramą pasiūlymui – šį žingsnį dėl X kritikavo Suomijos europarlamentarė Aura Salla (EPP), buvusi Meta lobistė, nepaisant to, kad ji yra iš tos pačios politinės šeimos.
Kita vertus, dėl koalicijos viduje susiskaldžiusi Nyderlandai spalio 1 dieną viešame laiške paskelbė susilaikysiantys nuo balsavimo. Dėl šio pranešimo pirmininkaujanti Vengrija atidėjo balsavimą, iš pradžių planuotą spalio 2 d.
Tačiau Nyderlandų pozicija priklauso nuo aptikimo įsakymų įgyvendinimo, kurie šiuo metu negarantuoja piliečių saugumo – ES diplomatas nurodė, kad Haga tebėra atvira diskusijoms, tačiau reikalauja saugumo garantijų.
Pasakojimo pokytis: nuo privatumo internete prie saugumo problemų
Nyderlandų pozicija iš dalies grindžiama neigiama Nyderlandų saugumo ir žvalgybos tarnybos nuomone dėl CSAM reglamente siūlomų priemonių.
„AIVD mano, kad susidariusi situacija yra per didelė rizika mūsų skaitmeniniam atsparumui. (…) Aptikimo nurodymų taikymas nuo galo iki galo užšifruoto ryšio tiekėjams kelia per didelę saugumo riziką mūsų skaitmeniniam atsparumui“, – rašoma jame.
Šiai išvadai pritaria nevyriausybinė organizacija „Internet Society“, kuri ataskaitoje apie riziką, susijusią su visiško šifravimo apeiti, pabrėžia pažeidžiamumą, kurį sukelia tokie pažeidimai.
REKLAMAAtaskaitoje įspėjama, kad piktavališki veikėjai gali pasinaudoti šia prieiga prie jautraus turinio, pavyzdžiui, medžiagos, kurioje rašoma apie vaikų išnaudojimą, ir taip gali užkirsti kelią pastangoms sumažinti jo plitimą.
Šią savaitę paskelbtame atvirame laiške, kurį pasirašė 357 telekomunikacijų ir saugumo mokslininkai ir tyrinėtojai iš 34 šalių, jie teigia, kad „pasiūlymas išlieka nepriimtinas (…) technocentriniai sprendimai, pagrįsti stebėjimu, yra labai prasta išeitis kovojant su CSAM“.
Vietoj to jie rekomenduoja investuoti į metodus, kurie jau pasirodė esą veiksmingi mažinant prievartą prieš vaikus.
Kas dabar?
ES diplomatas žurnalistams sakė, kad kompromisas dar gali būti pasiektas gruodžio mėn. Tarybos posėdyje. Įstatymo projekto šalininkai tikisi iki to laiko gauti patvirtinimą, nes Lenkija, kuri nepritaria pranešimų skenavimui, sausį perims pirmininkavimą Tarybai.
REKLAMADabartinė Europos Komisijos narė, atsakinga už vidaus reikalus, Ylva Johansson (Švedija) buvo tvirta šio pasiūlymo šalininkė. Kitą mėnesį įvyksiantis jos įpėdinio austro Magnuso Brunnerio patvirtinimo posėdis suteiks aiškumo dėl jo noro tęsti bylos nagrinėjimą.
Nutekintame LIBE komiteto rašytinių klausimų projekte pateikiama nuoroda į pasiūlymą: „Kaip planuojate atblokuoti pasiūlymą dėl seksualinės prievartos prieš vaikus internete, kad būtų pasiektas pagrindinis tikslas apsaugoti vaikus ir būtų išspręstas susirūpinimas dėl teisės į privatumą apsaugos? Jei 2026 m. balandžio 3 d. nepasibaigs antrasis Laikinojo reglamento pratęsimas, ar neturėtų būti priimtas reglamentas dėl šios bylos, kaip siūlysite elgtis, kad išvengtumėte teisės aktų spragų?
